Airija

Jie jie nori kalbėti už mus
Jie pavertė mūsų namus

Tuščiais
Jie nežino kur mūsų tiesa
Mums sesÄ— - naktis jiems - diena
Balta

Dabar jie laukia mūsų klaidų
O mes nešam ant savo pečių
Sparnus
Nors jie sudegino mūsų rankas
Bet mes turim dar savo dainas
Tikras

Nors miręs tavo gilus vandenynas
Ir tavo rankos nusvirę prie kojų
Bet mintys kyla aukštyn lyg paukščiai
Gyvena laisvai kaip vÄ—jas laukinis