Aistė Smilgevičiūtė Ir Skylė

„Kas aštresnė - ar baimė, ar kulkos?
Kiek mirtis pasislėpus veidų?"-
Klausė samanų maldami dulkes
Aštuoni karžygiai sutemų.

Tų, kam lemta nuo meilės sudegti,
Niekada nenukausi kardu.
Laistė žiežirbom alkaną naktį
Aštuoni karžygiai sutemų.

Baltas rūkas vietoj karūnų,
Vėjo sruogos vietoj sparnų.
Gėrė ugnj užkąsdami dūmais
Aštuoni karžygiai sutemų.

Ar išduoti lengviau, nei numirti?
Ar nušauti lengviau, nei pamilt?
Šimtą metų piliakalnius pilti
Ir per viena nakti pražilt...

Rokas Radzevičius,
2009 m. rugpjūtis,
Mėnuliškės

Daina skiriama aštuoniems partizanų vadams,
1949 m. vasarį paslapčia susirinkusiems Minaičių kaime,
Radviliškio raj., ir įkūrusiems Lietuvos laisves kovos
sąjūdį. Vadai bunkeryje posėdžiavo keletą savaičių,
surašė Sąjūdžio statutą, jo šūkiui pritaikė lotynišką
posakį „Rede quod debes" - „Atiduok Tėvynei, ką
privalai". Jonui Žemaičiui - vieninteliam tarp
susirinkusių turėjusiam karinį išsilavinimą -
suteikė partizanų generolo laipsnį. Taip po
penkerių kovos metų atskirų apygardų
jėgos pagaliau buvo suburtos į vieną
organizacijÄ…, kurios svarbiausias
siekis - TÄ—vynÄ—s laisvÄ—.