Aistė Smilgevičiūtė Ir Skylė

Dienos, kurių atiduoti kam nėra,
Dienos, kurių išbarstyt negalima,
Dienos, išsilydančios triukšme,
Dienos, nešančios rytojų.

Saulė kuria rytą iš nakties žvaigždžių.
Medžių žiedai krinta sruogom spindulių.
Saulė kuria rytą iš rasos lašų.
Medžių rankos kyla iki debesų.

Manęs nebuvo, kai atsivėrė dangaus skliautai,
Manęs nebuvo, kai upėm išplaukė balti laivai.
Manęs nebuvo, kai nutekėjo pirmi lašai,
Manęs nebuvo, kai stepėj stūgavo balti vilkai.

Mėnuo kuria naktį iš dienos ugnių,
Ten šešėliai brenda kupini vilčių.