Aistė Smilgevičiūtė Ir Skylė

Kai akmenys broliai
Tau pasakÄ… sekÄ—
Į virpantį orą
ByrÄ—jo ruduo
Ant smilgos blakstienų
Nutūpus plaštakė
Kuždėjo į ausį
Brolau, neišduok.

Kai samanos sesÄ—s
Tau patalÄ… klojo
Kvepėjo jų kasos
Nors imk ir bučiuok
Apsvaigusios rasos
Tau tyliai kartojo
Broluži mieliausias –
Nepasiduok

Kai mÄ—nuo tÄ—velis
TakÄ… pramynÄ—
Per degančią pievą
Lygi žvaigždžių
IÅ¡ sapno pabudus
Kulka paskutinÄ—
Dangų išrašė
Vardais milžinų.

Kai saulÄ— motulÄ—
Plaukus sau kirpo
Per ašmenys rūko
Lašėjo tamsa
Laužais lig padangių
Žiežirbos virto
Ir degdamos sakÄ—
Jau brėkšta aušra.

Kai mÄ—nuo tÄ—velis
TakÄ… pramynÄ—
Per degančią pievą
Lygi žvaigždžių
IÅ¡ sapno pabudus
Kulka paskutinÄ—
Dangų išrašė vardais milžinų.

P:
Kai mÄ—nuo tÄ—velis
TakÄ… pramynÄ—
Per degančią pievą
Lygi žvaigždžių
IÅ¡ sapno pabudus
Kulka paskutinÄ—
Dangų išrašė vardais milžinų.