Andrius Kaniava

Vejuos traukinį išėjusį
Ugnim ir suodžiais žaižaruojantį
Kokia tu man nusidėvėjusi,
Ugnim ir eteriu garuojanti

Todėl tau linkima ir mojama
Todėl tau niekas negrąžinama
Todėl esi nepakartojama
Dėkoju tau, dėkoju tau,
Kad susipažinome

Kokia tu artima ir bėganti
Tarpustotėse nesurandama
Visuos plyšiuos, kaip tarakonas mieganti
Ir net sapnuos nesurandama

Todėl tau linkima ir mojama
Todėl tau niekas negrąžinama
Todėl esi nepakartojama
Dėkoju tau, dėkoju tau,
Kad susipažinome

Pilna tu liūdesio, be gėdesio
Kurio yra nesuskaičiuojama
Todėl ir vėl vėl vėl į traukinį aš sėduosi
Ir juo, manau, yra važiuojama

Todėl tau linkima ir mojama
Todėl tau niekas negrąžinama
Todėl esi nepakartojama
Dėkoju tau, dėkoju tau,
Ir tau, ir tau, ir tau, ir tau...