Andrius Mamontovas

Rudenio VÄ—jas
Skrenda virš miesto
Beldžia į langą
Ir vardo neklausia

Paliečia veidą
Ir vėl sugrąžina
Pamestą mintį
Bet sapnÄ… nutraukia

Viską nušluoja
Ir neša į Dangų
Vasaros aidÄ…
Voratinklį tankų

Visos dvejonÄ—s
Tarsi ant delno
Raitelis joja
Nors žirgas be balno

VÄ—jas laukinis
Mums suvelia plaukus
Bet nebepabunda
Jau miegantis laukas

Raganos Å¡vilpia
Kviesdamos VelniÄ…
Bet VÄ—jas stipresnis
PabaigÄ… skelbia

Užpučia žvakę
Atvėręs bedugnę
Jis taip išmėgina
Saugančius ugnį

VÄ—jas beprotis
VÄ—jas beribis
Liūdesio draugas
Pilnas gyvybÄ—s

Pilnas dejonių
Pilnas vienatvÄ—s
Trenkiantis Lietų
Į grindinį gatvės

Jo veriantis Balsas
Per Tuštumą juodą
Suteikia viskÄ…
Nors nieko neduoda

Bet tie, kurie mato
Amžiną Šviesą
Žino: tai Vėjas
Sakantis TiesÄ…