Angis

Å iandien yra ta diena
Ei, žirgeli, neški mane!
Per pelkes, miškus ir dykras
Neški, Juodkarti, savo balne.

Tenai, kur žėruoja rausva
Gaisrų pašvaistė rytuose.
Kur šlaistos po kraštą pilką
Karo šmėkla kryžiuota.
Neklupki, ir lÄ—ki pimyn
Jau renkasi broliai valdovo pily...
Suspėti turim ligi aušros,
Kai mūšin visi vėl stos!

Rytoj bus diena nelengva,
Galbūt mes pražūsim kare...
Daug kartų išjojom ir grįžom drauge,
Jei lemta bus, ir liksim lauke... mūšio!

AÅ¡ skrieju, su tavim, tymo balne
Jaučiuosi kaip vėjas šiaurys laukuose,
Kaip sakalas raibas aukštai danguje,
LÄ—k ten, kur verda kova!

Mirtis ten mojuoja savo dalgiu
Ir kraunasi sostą iš priešų galvų...
Kovoja ten broliai už garbę Dievų!
Ten mano vieta, ten būti turiu!

Ten lūžo kalavijai...!
Ten eižėjo šalmai...!
Žirgai iš skausmo žvengė
Ir stengo kraujo klanuose kariai...

Mirtis tądien užkando sočiai,
Užteko priešų Jai galvų...
Sustabdė sraunią priešų upę broliai,
Tačiau atrado daugelis jų prieglobstį Dievų...