Bjelle Ir Peru

Išjojo į karą mano brolelis,
Žadėjo sugrįžt.
PraÄ—jo meteliai ir kelios dienelÄ—s,
Jo dar nematyt.
Kaip skauda Å¡irdelÄ™, kaip ilgu brolelio,
Negrįžtančio vis.
Aš laukiu dienelės, kai gausiu žinelę,
Kad gyvas dar jis.

Ir kodÄ—l, kodÄ—l gi, broli,
Tu ir vėl, ir vėl išjoji,
Ginti mūs tėvynės Lietuvos?
Ir kodÄ—l, kodÄ—l dar, broli,
Tu dar vis dar neparjoji?
Laukiu, tyliai aš rymoju, plyšta širdis.


Aš rūtų daržely niūniuoju dainelę,
Bandau užsimiršt.
Nėr mano brolelio ir jo žirgužėlio,
Narsi jo Å¡irdis.
Nukirto tėvelis, brolužio berželį,
Kokia netektis.
Motulė nerimsta, greičiau tik pravirksta,
Liūdna jos mintis.

Ir kodÄ—l, kodÄ—l gi, broli,
Tu ir vėl, ir vėl išjoji,
Ginti mūs tėvynės Lietuvos?
Ir kodÄ—l, kodÄ—l dar, broli,
Tu dar vis dar neparjoji?
Laukiu, tyliai aš rymoju, plyšta širdis.

Atėjo dienelė, gavau aš laiškelį,
Jį davė karys.
Nebėra berželio, nėra brolužėlio,
Nebeparjos jis.