Man niekad taip sunku nebuvo,
Kaip šiandien rytą Lietuvoj,
Nerimas vėl kyla manyje, kaip tas brudas,
Prieš kurį, jaučiu, krisiu nelygioj kovoj
Tad išskirkit man kampelį dangaus
Leiskit šiandien pabūt silpnadvasišku,
Aš taip noriu noriu šį rytа alaus
Ir dar vyšnia žydėt laisvalaikiu
Ten kur leidžiasi saulė nuo pajuodusių lubų,
Kur tave pažinau iš siūbuojančių klubų,
Gerklę gniaužiančių rankų ir iš pirmų lūpų,
Patikėk, kur mylėjau tave net su rūbais,
Kur visа pavasarį, nuo pat pirmų paukščių
Galima gaut bargan,
Kur gražiausia, kas išlieka ilgam,
Prigalvota sau pačiam
Amerika, kurią radau
Kurios dar nemačiau, bet visad sapnavau
Oi, Amerika, kurios tiek daug
Vos užvakar miriau, visiems išdalinau
Aš neimsiu, neduosiu, negausiu,
Nelauksiu, neverksiu, neskrisiu,
Aš nekrisiu, nejausiu, aš nesupūsiu,
Negimdysiu, negimsiu, nebūsiu,
Tik pasislinksiu ant traukinio bėgių, kad vietos
Tu rastum, kai rasi mane,
Kaip pasakė vienas geras poetas,
Stikliukas ant stalo-dangus širdyje
O kai išeisi lietaus palydėta,
Man bus taip skaudu į tave žiūrėt,
Tu tokia pavargusi ir sena,
Jau pati neatsimeni, kaip sakei tada,
Kai aš buvau jaunas, to-o-o-ks,
Kad šiandien norisi bliaut,
Gražiausia, kas išlieka ilgam,
Sumeluota sau pačiam
Amerika, kurią radau
Kurios dar nemačiau, bet visad sapnavau
Ei, Amerika, kurios tiek daug
Vos užvakar miriau, visiems išdalinau
Aš (savęs?) nesuprantu -
Aš sapnuoju ar gyvenu
Ar klausaus senų dainų
A vėl ir vėl grįžtu
Amerika, kurią radau
Kurios dar nemačiau, bet visad sapnavau
Amerika, kurios tiek daug
Vos užvakar miriau, visiems išdalinau
Oi, Amerika, kurią radau
Kurios dar nemačiau, bet visad sapnavau
Amerika, kurios tiek daug
Vos užvakar miriau, visiems išdalinau
Kaip šiandien rytą Lietuvoj,
Nerimas vėl kyla manyje, kaip tas brudas,
Prieš kurį, jaučiu, krisiu nelygioj kovoj
Tad išskirkit man kampelį dangaus
Leiskit šiandien pabūt silpnadvasišku,
Aš taip noriu noriu šį rytа alaus
Ir dar vyšnia žydėt laisvalaikiu
Ten kur leidžiasi saulė nuo pajuodusių lubų,
Kur tave pažinau iš siūbuojančių klubų,
Gerklę gniaužiančių rankų ir iš pirmų lūpų,
Patikėk, kur mylėjau tave net su rūbais,
Kur visа pavasarį, nuo pat pirmų paukščių
Galima gaut bargan,
Kur gražiausia, kas išlieka ilgam,
Prigalvota sau pačiam
Amerika, kurią radau
Kurios dar nemačiau, bet visad sapnavau
Oi, Amerika, kurios tiek daug
Vos užvakar miriau, visiems išdalinau
Aš neimsiu, neduosiu, negausiu,
Nelauksiu, neverksiu, neskrisiu,
Aš nekrisiu, nejausiu, aš nesupūsiu,
Negimdysiu, negimsiu, nebūsiu,
Tik pasislinksiu ant traukinio bėgių, kad vietos
Tu rastum, kai rasi mane,
Kaip pasakė vienas geras poetas,
Stikliukas ant stalo-dangus širdyje
O kai išeisi lietaus palydėta,
Man bus taip skaudu į tave žiūrėt,
Tu tokia pavargusi ir sena,
Jau pati neatsimeni, kaip sakei tada,
Kai aš buvau jaunas, to-o-o-ks,
Kad šiandien norisi bliaut,
Gražiausia, kas išlieka ilgam,
Sumeluota sau pačiam
Amerika, kurią radau
Kurios dar nemačiau, bet visad sapnavau
Ei, Amerika, kurios tiek daug
Vos užvakar miriau, visiems išdalinau
Aš (savęs?) nesuprantu -
Aš sapnuoju ar gyvenu
Ar klausaus senų dainų
A vėl ir vėl grįžtu
Amerika, kurią radau
Kurios dar nemačiau, bet visad sapnavau
Amerika, kurios tiek daug
Vos užvakar miriau, visiems išdalinau
Oi, Amerika, kurią radau
Kurios dar nemačiau, bet visad sapnavau
Amerika, kurios tiek daug
Vos užvakar miriau, visiems išdalinau