Andrius Kaniava

Oi
Ponai
Šiandien kai gyvenimas spaudžia
Krūtinę
PiniginÄ™
Rankas ir akis
Aš vėl į tą upę rengiuos brist iš naujo
Ir tikiuosi
Kad nieks ten manęs nepraris
Oi
Ponai
Kai gyvenimas pakelia vÄ—jÄ…
Aš nuleidžiu bures
Rankas ir akis
Tamsoj vÄ—l mÄ…stau
Nuo ko prasidÄ—jo
Bet žinau
Kaip aš baigsiu ir kada tai įvyks
Kai tristiebis fregatas su puse šimto patrankų
Ir lyg pakirstas sparnas bure
Tas tristiebis fregatas pro įrėmintą dangų
Nuneš į tolumą mane
Oi
Ponai
Å iandien
Kai gyvenimas skuba
Nepraleisdamas damų
Nesivalęs dantų
VieversÄ—liai
Prilipę prie dangaus kaip prie lubų
Pro murziną lupą ieško žemėj savų

Oi
Ponai
Kai gyvenimas svyla kaip blynas
Užakęs lyg bedugnis dangaus šulinys
Vėl beldžia į duris
Įkyrus kaip kaimynas
Jam įpilsiu alaus ir dviese lauksim
Kol gris
Tas tristiebis fregatas su puse šimto patrankų
Ir lyg pakirstas sparnas bure
Tas tristiebis fregatas pro įrėmintą dangų
Nuneš į tolumą mane
Visa Å¡i istorija
Pilna butaforijos
Ir tik dvi kalorijos
Tad leidžiama klysti
Tai kasdienybÄ—
Tai kaip įskilus stiklinė
Tai kaip galimybÄ— spjaut ir paslysti
Oi
Ponai
Å iandien
Kai gyvenimas burba
Apie savo palėpėj padžiautus batus
Aš tarp eilučių žiūriu jam į burną
Ir tikiuos
Kad vaikystėj jis buvo gražus
Bet tristiebis fregatas su puse šimto patrankų
Ir lyg pakirstas sparnas bure
Tas tristiebis fregatas pro įrėmintą dangų
Nuneš į tolumą mane