Airija

Grįžau namo ir vėl kaip vakar
Su liūdesiu ir neviltim
Kaip naštą nešdamas vienatvę
Karšta kraujuojančia širdim

Ir vėl kaip vakar laukiu paukščio
Debesų baltais sparnais
Gal nuskraidins į melsvą aukštį
Gal man sparnus išskleisti leis

Ir rodos skrisčiau nesileisčiau
Plasnočiau kupinas jėgų
Man žvaigždės saulė šviestų skaisčiai
Ir užsimirščiau kad esu

Esu sudegintas ir vienas
Šitam liepsnojančiam mieste
Tarp keturių betono sienų
BandÄ…s prisijaukint save