Aistė Smilgevičiūtė Ir Skylė

Ko pražilo mūsų pievos?.
Ko pravirko mūsų Dievas?
Daug ką matė, tai pražilo,
Daug keliavo - pasiklydo...

Kas išmindė baltą krantą?
Kas iškirto girią šventą?
Juodas varnas geležinis,
Å iaurÄ—s vÄ—jas rytmetinis...

Kokios sūrios šiandien rasos,
Kokios Å¡altos saulÄ—s kasos...
Nuogą širdį skaudžiai bado
Išdavikas pirštais ledo.

Speigas gegužy -
Kulkom pražydo linai,
O mūsų drabužiai
Vien samanos ir pelenai.
Klausyk, drauguži,
Glauskis prie medžio širdies,
Kol žydi Stelmužė,
Kol dar turim ugnies.

Rokas Radzevičius,
2009 m. gegužes 20 d.,
Vilnius