Aleksandras Makejevas

Pilkos gatvės, tušti veidai,
Tušti tie vyrai, kuriuos tu kada nors apkabinai.
Jie patyrė tą patį,
Ką dabar jaučiu aš.

Aš nemoku krist žemyn, nemoku kilt į viršų,
Ir tu mėgaujiesi tuo, kad aš vėl pas tave grįžtu,
Nors mylÄ—t tave
Taip beprasmiška ir kvaila.

Aš nenoriu grįžt atgal, gal, gal, gal,
Aš nenoriu grįžt atgal, gal, gal, gal,
Aš nenoriu grįžt atgal, gal, gal, gal,
Aš nenoriu grįžt atgal.

Ananasai ir citrinos,
Auksiniai žiedai ir kokainas.
ViskÄ… dovanojau tau,
Bet tu buvai Å¡alta.

Į lovą atsigulę ir šiltai užsikloję,
Mes ne vieną naktį su tavim nemiegojom,
Tu tyliai juokeisi,
O aš bandžiau mylėt tave.

Aš nenoriu grįžt atgal, gal, gal, gal,
Aš nenoriu grįžt atgal, gal, gal, gal,
Aš nenoriu grįžt atgal, gal, gal, gal,
Aš nenoriu grįžt atgal.

Spalvotu troleibusu mano mintys
Važiuoja kažkur nusiraminti,
Aš pavargau žiūrėti
Tau į akis.

Tu geri mano kraujÄ…, siurbi mano smegenis,
Tu sugadinai mano gyvenimÄ…,
AÅ¡ niekada
Negrįšiu pas tave.

Aš nenoriu grįžt atgal, gal, gal, gal,
Aš nenoriu grįžt atgal, gal, gal, gal,
Aš nenoriu grįžt atgal, gal, gal, gal,
Aš nenoriu grįžt atgal.