TuÅ¡Äios stiklinÄ—s, maisto likuÄiai -
Toks liūdnas natiurmortas ant stalo ryte.
Baisus troškulys, ir skauda galvą,
Bet, aÄiÅ« Dievui, tavÄ™s Å¡alia nÄ—ra.
Nes tu ir vėl, ir vėl užpisai mane,
Vėl užpisai mane,
Vėl užpisai mane,
Vėl užpisai mane.
Tu nori daug, aš neturiu nieko.
Viską, ką turėjau, draugams išdalinau,
O vanduo tyliai į kriauklę laša,
Ir ką daryti man, aš nebežinau.
Nes tu ir vėl, ir vėl užpisai mane,
Vėl užpisai mane,
Vėl užpisai mane,
Vėl užpisai mane.
Tu nori daug, aš neturiu nieko.
Viską, ką turėjau, draugams išdalinau,
O vanduo tyliai į kriauklę laša,
Ir ką daryti man, aš nebežinau.
Nes tu ir vėl, ir vėl užpisai mane,
Vėl užpisai mane,
Vėl užpisai mane,
Vėl užpisai mane.
Tu nori daug, aš neturiu nieko.
Viską, ką turėjau, draugams išdalinau,
O vanduo tyliai į kriauklę laša,
Ir ką daryti man, aš nebežinau.
Toks liūdnas natiurmortas ant stalo ryte.
Baisus troškulys, ir skauda galvą,
Bet, aÄiÅ« Dievui, tavÄ™s Å¡alia nÄ—ra.
Nes tu ir vėl, ir vėl užpisai mane,
Vėl užpisai mane,
Vėl užpisai mane,
Vėl užpisai mane.
Tu nori daug, aš neturiu nieko.
Viską, ką turėjau, draugams išdalinau,
O vanduo tyliai į kriauklę laša,
Ir ką daryti man, aš nebežinau.
Nes tu ir vėl, ir vėl užpisai mane,
Vėl užpisai mane,
Vėl užpisai mane,
Vėl užpisai mane.
Tu nori daug, aš neturiu nieko.
Viską, ką turėjau, draugams išdalinau,
O vanduo tyliai į kriauklę laša,
Ir ką daryti man, aš nebežinau.
Nes tu ir vėl, ir vėl užpisai mane,
Vėl užpisai mane,
Vėl užpisai mane,
Vėl užpisai mane.
Tu nori daug, aš neturiu nieko.
Viską, ką turėjau, draugams išdalinau,
O vanduo tyliai į kriauklę laša,
Ir ką daryti man, aš nebežinau.