Dangus raudonas praneš, kad pūs vėjas stiprus,
Klajokliai paukÅ¡Äiai nutÅ«ps, jiems medžiai saugos sparnus,
Bus aiškiai baisi audra, dangus draugaus su žeme,
Ir bels į langą lietus, kai tu krisi sapne.
Naktis atneš tai ko tau niekada nepajust,
Prie juodo lango prieik, jei sugebÄ—si pabust.
Nebijok ir per audrą aš su tavim,
Per audrÄ… mano akis tu prisimink,
Mano akys tai mano sielos veidas,
BÅ«k rami mano sielos saloj, sielos saloj.
Praūžus naktį audra, gatves paliko šlapias,
Å lavÄ—jos rytÄ… pradÄ—s, pabaigsim vakarÄ… mes,
Papasakok kad matei sapno lange dvi akis,
Ir kad buvai saloje, o aplink šėlo liūtis.
Minties gigantai išprotės ieškodami sapnuos tiesos,
Bet sapnas buvo tai ar ne, to niekas niekad nežinos.
Nebijok ir per audrą aš su tavim,
Per audrÄ… mano akis tu prisimink,
Mano akys tai mano sielos veidas,
BÅ«k rami mano sielos saloj, sielos saloj.
Klajokliai paukÅ¡Äiai nutÅ«ps, jiems medžiai saugos sparnus,
Bus aiškiai baisi audra, dangus draugaus su žeme,
Ir bels į langą lietus, kai tu krisi sapne.
Naktis atneš tai ko tau niekada nepajust,
Prie juodo lango prieik, jei sugebÄ—si pabust.
Nebijok ir per audrą aš su tavim,
Per audrÄ… mano akis tu prisimink,
Mano akys tai mano sielos veidas,
BÅ«k rami mano sielos saloj, sielos saloj.
Praūžus naktį audra, gatves paliko šlapias,
Å lavÄ—jos rytÄ… pradÄ—s, pabaigsim vakarÄ… mes,
Papasakok kad matei sapno lange dvi akis,
Ir kad buvai saloje, o aplink šėlo liūtis.
Minties gigantai išprotės ieškodami sapnuos tiesos,
Bet sapnas buvo tai ar ne, to niekas niekad nežinos.
Nebijok ir per audrą aš su tavim,
Per audrÄ… mano akis tu prisimink,
Mano akys tai mano sielos veidas,
BÅ«k rami mano sielos saloj, sielos saloj.