Andrius Mamontovas

Aš buvau neklaužada vaikas
Ant tvoros kas dienÄ… sÄ—dÄ—jau
Vakarais daužydavau langus
Galvoje mano Å¡vilpavo vÄ—jai.
Aš nešiojau suplėšytas kelnes
Ir nieko klausyt nenorÄ—jau
Kol jinai pas mane, nelaboji,
Ä® namus vienÄ… kartÄ… atÄ—jo.

Priedainis:2k.
O, meile, tu mane nugalÄ—jai
O mano žvaigžde
VÄ—l man Å¡viesti pradÄ—jai

Mano dienos plaukė iš lėto
AÅ¡ gyventi visai neskubÄ—jau
Su draugais gatvÄ—j gerdavau vynÄ…
Ir problemų jokių neturėjau
Aš galvojau, kad šitą pasaulį
Negerai ponas dievas sudÄ—jo
Kol jinai vienÄ… rytÄ… su saule
Priešais mano akis patekėjo

Priedainis. 2k.

Aš buvau jau subrendęs vyrukas
Ir aplinkui daug moterų sukos
AÅ¡ visas jas turÄ—ti galÄ—jau
Bet į nieką žiūrėt nenorėjau
Pamiršau aš gyvenimo skonį
NemokÄ—jau nei juoktis, nei verkti
Kol jinai į duris pasibeldė
Ir pasakė: aš čia, atsimerki

Priedainis. 2k.

Mano seną pražilusią galvą
Å altas rudenio vÄ—jas paglostÄ—
Aš žiūrėjau kaip leidžiasi saulė
Virš užmiegančio didelio uosto
Aš galvojau – "viskas jau buvo
Ir mirtis mane peiliais jau bado“
Bet jinai paskutinÄ™ sekundÄ™
Mano vienišą širdį surado.
Priedainis. 4k.