Prisimeni, kaip minioje pasmerkti mes stovÄ—jom?
Prisimeni, kaip negalėjom nebūti kartu?
Prisimeni, kaip su visais pasroviui nenorÄ—jom?
AÅ¡ vis dar akimirkoj toj stebuklingoj esu
Tik saldi, juoda naktis
Pasibeldžia į duris
Iš giliausių vandenų
Kyla tÅ«kstanÄiai laivų
Palaimintas tas, kuris eina per lūžtantį ledą
Kaip kunigas Å¡vieÄiantis visas po meilÄ—s nakties
Ar tu vis dar nori atrast tai, ko niekas neatrado?
Ar mes susitiksime vÄ—l anapus mirties?
Mes vejamės nuolat nuo mūsų tolstantį Dievą
Ir kartais atrodo, kad niekas nebeturi vilties
Bet jei pažiūrėtum aplinkuj - vien žydinti pieva
Rytojaus nÄ—ra, kaip ir jau nebÄ—ra praeities
Prisimeni, kaip negalėjom nebūti kartu?
Prisimeni, kaip su visais pasroviui nenorÄ—jom?
AÅ¡ vis dar akimirkoj toj stebuklingoj esu
Tik saldi, juoda naktis
Pasibeldžia į duris
Iš giliausių vandenų
Kyla tÅ«kstanÄiai laivų
Palaimintas tas, kuris eina per lūžtantį ledą
Kaip kunigas Å¡vieÄiantis visas po meilÄ—s nakties
Ar tu vis dar nori atrast tai, ko niekas neatrado?
Ar mes susitiksime vÄ—l anapus mirties?
Mes vejamės nuolat nuo mūsų tolstantį Dievą
Ir kartais atrodo, kad niekas nebeturi vilties
Bet jei pažiūrėtum aplinkuj - vien žydinti pieva
Rytojaus nÄ—ra, kaip ir jau nebÄ—ra praeities