Arbata

Jie belaisviai tarp savo akių,
Drugeliai skrendantys link debesų,
Tamsuolis, kertantis jiems gėles tai aš
Atsitraukimui nėra, nėra kelių,
Nutrukę laidai išorinių ryšių,
(išprotėjusiam) mašinistui galutinė stotis- tu
O o o………….

Pasigailėkit visų gyvų padarų,
Tamsuolis irgi gali būti žmogum,
Atleiskit, jei kažkam per skaudu,
O o o…………………

Paukščiai pavasarį negrįš į lizdus,
Nuotaka paliko savo namus,
Jie tupi dviese kažkur tarp šakų,
O o o……………..

O aš jiems kelyje tiesiog žydėsiu aguona,
O aš jiems kelyje tiesiog žydėsiu aguona,

Jie belaisviai tarp savo akių,
Drugeliai skrendantys link debesų,
Tamsuolis kertantis jiems gėles, tai aš