Arbata

Ežiukas rūke

Stebukle mano stebukle,
Tupinti ant drebulÄ—s Å¡akos
Įraudus, greičiausiai įkaušus
Netrauksim kultūros plėtot

Aš beržas, lietuviškas beržas
Ką mums veikti baobabų sode?
Čia kiekvienas toks dieviškai fainas
Rėmink juos dar būnat gyvam

Nors pamik ir neužgesk
Nuolat plÄ—ski ribas
Nors vėliau grėstų tapt
Tik ežiuku rūke

Kiek daug keistų dekoracijų
Iš nejaukumo paimk ir išnyk
BÄ—gti nematomais bÄ—giais
Kur galÄ—tum pradingti

Taiko akin, nesijaudink
Taip valo tavo mintis
Pripratom stiebtis link saulÄ—s
Užmiršom, augti reikia gilyn

Nors pamik ir neužgesk
Nuolat plÄ—ski ribas
Nors vėliau grėstų tapt
Tik ežiuku rūke