Airija

Tu apglÄ—bk savo Å¡akom
Ir parodykk tuos kurie Ä—jo
Ėjo pro šalį kojom basom
O jų dainos skambėjo skambėjo

Neužpūsk jų pėdų
Juk čia dar gyvas kraujas
Kuris teka iš mūsų žaizdų
Kaip tiesa pasaulio

Be vardų be žodžių kalti
Savo IÅ¡galvota laime
Jie nutolo bet liks tai arti
Nežinia ateina su baime

Ir kai skausmas sujungs rankas
Kurios kils į verkiantį rytą
Kas apriš mūsų žaizdas
Kurios dar nespėjo užgyti

Ar girdi kalba lietus
Nugalėjęs stiprų vėją
Jis mums primena mūsų draugus
Kurie taip anksti išėjo

Dar ilgai bus liūdnas dangus
Dar ilgai bijosim kalbÄ—ti
Apie tuos kurių jau nebus
Apie tuos kuriems skirta tylÄ—ti