Arbata

Gyvenime viskas trumpam

Sėdėti per naktį buvo smagu,
Užmiršome viską, kas buvo skaudu,
Net užmiršome ir tai, kas buvo svarbu,
Mes palikome už durų
Savo klaidas ir batus,
O už lango buvo minus trisdešimt du,
Aš užjaučiu tuos, kam važiuot autobusu,
O tu man sakai; aš noriu būti kitur,
Brolau, juk viskas gyvenime savo laiku.


Nes juk viskas, viskas gyvenime taip trumpam
Nes juk viskas, viskas gyvenime taip trumpam
Tai prašau tavęs nekartok, kad tu nori būti kitur
Nes ir taip viskas juda, juda nežinia kur?
Kartais atrodo artÄ—ja piz....,
Kartais, kad viskas dar priešaky ,
Aš žinau mums lieka viena, judėti pirmyn
Ar aukštyn ar žemyn , ar bristi gilyn

Kiekvienas mes esam savo duobÄ—tam kely
Ir jei Å¡iandien ryte tu krenti
Reiškia rytoj tu kilsi aukštyn,
Nes juk viskas gyvenime juda viena kryptim


Nes juk viskas, viskas gyvenime taip trumpam
Nes juk viskas, viskas gyvenime taip trumpam
Tai prašau tavęs nekartok, kad tu nori būti kitur
Nes ir taip viskas juda, juda nežinia kur?