Arbata

Oi nepjauk, nepjauk
Kamieno, Å¡akos
Ant kurios tupim abu
Oi nepjauk, nepjauk
Žodžiu, pirštu
Nerodyk žalčiui savų
Nepjauk, nepjauk
Dobilo, vyro
Kas tik neturi ydų
Nepjauk, nepjauk
TikÄ—jimo, tikrumo
Va taip vienu kartu

Šioje žemėje pavasaris
UpÄ—s paliko krantus,
Rauna stogus
Medžiai sprogdina lapus
Šioje žemėje pavasaris
Gamtai pasiduokim abu
Šį pavasarį brangioji
Atitrūkim kartu

Šioje žemėje pavasaris
UpÄ—s paliko krantus,
Rauna stogus
Medžiai sprogdina lapus
Šioje žemėje pavasaris
Gamtai pasiduokim abu
Å i pavasari brangioji
Geriausia gaminti vaikus!!!

Oi nenerk, neberk
Sakinių, žodžių
Tai virs kalumbūrų tuščių
Neberk, neberk
Trupinių, miros
Mūsų turtai ir taip kaži kur
Oi neberk, neberk
Porceliano, krištolo
Pyktis sugrįžta ratu
Neberk, neberk
Laimė džiaugsmas
Riekutėse Dieve pirmyn….