Bix

Paimk mane
PaslÄ—pki po savo rankomis, po savo plaukais
Paslėpki po žeme, po savo ežerais
Aš šiandieną nieko nenuveikiau, aš nieko nežinau
Aš net neperplaukiau upės, neišgelbėjau...
Aš šiandieną tuščias indas, pripildyki mane
Pačio, pačio skaudžiausio dangaus

Paimk mane
Ė paimk mane, o įsileiski mane
Paglostyk mano randus, uždeginki žaizdas
Paguldyk mano kūną į lovas baltas
Nuplauk mano širdį, nušluostyki akis
Tik nebandyk manęs keisti, pasiimk koks esu
Paimk mane koks aš esu

Ä–, paimk mane

Šitos gatvės tuščios, apsvaigęs ruduo
Perrūgę barai, aš ten girtas akmuo
Šiandieną atstumtas, svetimas, tuščias visiems
Susipainioja mano kojos ir aš krentu žemyn
O laikyk mane, sugauk mane

Ä–, paimk mane

Ne, aš ne šventas, susitepęs vanduo
Įsimaišęs tarp niekšų, pažinki mane
Kai visas pasaulis tik spjaus į mane
Kai stogą nuneš ir bus šalta viduje
Kai mano širdį suplėšys ir šers ją žvėrims
Kai niekas niekada nebelauks manęs

O, paimk, koks aš esu