Andrius Kaniava

Tyliai pakalbÄ—kim apie tai,
Apie kÄ… kalbÄ—ti tu bijai,
Apie ką svajoti nedrįsai,
Ak, tyliai pakalbekim Å¡iandien apie tai.

Gal pasikalbėkim apie aukščio baimę,
Kartais ji mum trukdo nuo žemės atsiplėšt.
Kartais naktimis tai įvyksta savaime
Ir ryte taip gera viskÄ… prisimint.

Tyliai pakalbÄ—kim apie tai,
Apie kÄ… kalbÄ—ti tu bijai,
Apie ką svajoti nedrįsai,
Ak, tyliai pakalbekim Å¡iandien apie tai.

Apie tikrÄ… laimÄ™, kuri pas mane atÄ—jo,
Meiliai pažiūrėjo ir tarė man “Hi!”
Ji nemažai kainavo ir skaniai kvepėjo,
Bet būkim atviri – atrodė nekaip.

Tyliai pakalbÄ—kim apie tai,
Apie kÄ… kalbÄ—ti tu bijai,
Apie ką svajoti nedrįsai,
Ak, tyliai pakalbekim Å¡iandien apie tai.

Apie gražią mirtį, kuri pas mane atėjo
Vakar ji pasibeldė į mūsų duris
Ją pakvietė į vidų, bet ji pasiklydo
Apsiverkė ir dingo, bet žadėjo, kad grįš.

Tyliai pakalbÄ—kim apie tai,
Apie kÄ… kalbÄ—ti tu bijai,
Apie ką svajoti nedrįsai,
Ak, tyliai pakalbekim Å¡iandien apie tai.

Apie pirmÄ… meilÄ™, kuri man prisisapnavo,
Kartais taip jau būna – nori to ar ne.
Ji nieko nekalbėjo ir nepriekaištavo,
Tik vos vos prisilietus išnyko ryte.

Tyliai pakalbÄ—kim apie tai,
Apie kÄ… kalbÄ—ti tu bijai,
Apie ką svajoti nedrįsai,
Ak, tyliai pakalbekim Å¡iandien apie tai.

Gal paklauskim tyliai žemėn krentantį lietų,
Kas dedas ten aukštai, virš debesų -
Ar dangaus vartų fone rasime vietą
Begalinėj eilėj būsimų angelų?

Tyliai pakalbÄ—kim apie tai,
Apie kÄ… kalbÄ—ti tu bijai,
Apie ką svajoti nedrįsai,
Ak, tyliai pakalbekim Å¡iandien apie tai.

O galbūt pakalbėkim tiesiog apie nieką
Taip tykiai tykiai tykiai, lyg plauktum pasroviui upe
Taip ir gyvenkim, o kas mums belieka -
Tik neaiški pradžia ir laiminga pabaiga.

Tyliai pakalbÄ—kim apie tai,
Apie kÄ… kalbÄ—ti tu bijai,
Apie ką svajoti nedrįsai,
Ak, tyliai pakalbekim Å¡iandien apie tai.