Arbata

Mano gyvenimas - sidabrinÄ—s svajonÄ—s
O tu man sakai, brangusis, nesvaik
Galbūt aš tau tik pilkas praeivis,
Bet žinok tik tavo dulkėtam kely
Ir aš tau net negaliu pasakyti,
Kad net negaliu gyvent be tavęs
Nes juk žiurek kažkaip gyvenu,
Na, jau kaip man atrodo netaip ir svarbu

Tai nekaltink manęs, kad as per daug
RÅ«kau ir geriu
Juk iskur tau žinoti ka
Reiškia svaigti už du 2.X
Greičiausiai ir vėl aš neteisus
Leidęs likimui eiti savo keliu,
Bet kaip netikėti likimo pirštu,
Kur jis duria žiurėk, žiūrėk, ten ir tu
Gal tik todėl aš rūkau ir geriu
Nenoriu tikÄ—ti, kad Å¡ito daugiau jau nebus,
Juk mano gyvenimas - sidabrinÄ—s svajonÄ—s
O tu man sakai brangusis, nesvaik.

Tai nekaltink manęs, kad as per daug
RÅ«kau ir geriu
Juk iskur tau žinoti ka
Reiškia svaigti už du 2.X